


"Kas geriau pasakys apie tave nei kitas..."
Čia straipsnis iš žurnalo "Antra pusė"
Meilės burtai, mistiški tarpusavio santykiai ir namuose gyvenantis bildukas.
Tokia keturiasdešimtmečio KĘSTUČIO kasdienybė. Nuo vaikystės svajojęs tapti kunigu, vyras tapo... parapsichologu. Nežinia, kas jo gyvenime atsirado pirmiau -dvasios ar mylimoji būrėja. Žmogus, galintis išvaryti velnią ir kontaktuoti su anuo pasauliu, savo asmeninį gyvenimą palieka aukščiausiojo valiai, tikėdamas, kad kada nors jis ir jo žmona dar bus kartu.
Prakeikta žurnalistė:
Apsilankiusią Klaipėdos parapsichologijos centre nustebino Kęstučio Dubicko smagi išvaizda -apvalainas vyras visiškai nepanašėjo į rimtą parapsichologą, todėl kilo noras patikrinti jo sugebėjimus. Iš spintutės išsitraukęs du metalinius virbus, vadinamąsias virgules, Kęstutis paaiškino, kad šis daiktas nustato žmogaus geras ir blogas biosroves bei tikrina čakras. Pakilnojęs virbus man virš galvos, para-psichologas pasakė, kad aš turėčiau būti kūrybinga ir protinga, bet mane yra prakeikusi labai pavydi moteris, dėl to kartais nesiseka. Kol mintyse perkratinė-jau visas pažįstamas įtartinas moteris, Kęstutis nuramino, jog gali tuos burtus "nuimti". Prakeikimų nuėmimo ritualams neturėjau laiko, todėl paprašiau greitesnio jo sugebėjimų įrodymo. "Bet kad būtų stebuklinga", - pridūriau.
Smūgis į veidą ir skrydis į glėbį:
Tada mane pastatė vidury kambario, paprašė atlydėjusį vyruką atsistoti už nugaros, o pats susikaupęs labai giliai kvėpavo. Aš užsimerkusi laukiau baisių dvasių. Niekas nepasirodė, bet staiga Kęstutis atsuko į mane delnus ir iškvėpdamas ištiesė rankas tarsi kažką stumtų. Nors manęs net nepalietė, ir atstumas tarp mūsų buvo apie porą metrų, pajutau, kaip kažkas (lyg oro srovė) bloškė atgal (va čia ir pravertė vaikinukas, stovėjęs už nugaros, nes laiku spėjo pagauti ir išgelbėti žurnalistę nuo parapsichologinės traumos). Mano tikėjimas stebuklais išaugo vos ne iki 100 procentų, bet Kęstutis laiku paaiškino, kad čia ne burtai, o tiesiog jo sukoncentruotos energijos iškrova. Gerai, kad neišsikroviau "žemiškesnių" būdu (pasitikrinu - kelnės tikrai sausos). "Na, dirbdamas mačiau ir tokių dalykų... Masažuojami žmonės labai atsipalaiduoja... aš prie to pripratęs, o jiems būna nejauku..." Daugiau įrodymų nenorėjau, bet mielai sutikau paragauti "Budos" arbatos ir paklausyti jo paragyvenimo ir parameilės istorijos.
Vietoj kunigystės - į Sibirą (už 47 kapeikas):
Kęstutis gimė ir augo nedideliame Linkuvos miestelyje. "Mūsų šeima buvo dvasinga, net gyvenome vienuolyne, kuriame sovietmečiu įkūrė butus. Ruošiausi kunigystei, turėjau dvasinį vadovą, patarnaudavau bažnyčioje. Bet kai atėjo laikas stoti seminarijon, viskas susiklostė kitaip. Jaunystėje save galėjau vadinti "ekstrymu" - tapau maištaujančia prieš sovietinę stagnaciją asmenybe, kuri "hipiavo" ir augino ilgus plaukus. Nebuvau komjaunuolis ir dažnokai jsiveldavau į muštynes - tai baisiai nepatiko miestelio milicininkams. Prisikaupė daugybė bylų ir nuobaudų, galiausiai jie man pasakė: "Būk geras, išvažiuok iš Lietuvos, nes čia tau nebus gyvenimo - mes pasistengsim". Nutariau varyti į statybas Sibire, bet prieš tai reikėjo tapti komjaunuoliu. Per kelias minutes gavau bilietą (už 47 kapeikas) ir išvažiavau. Taip ir nuplaukė mano kunigystė.
"Pirmą kartą žmoną pamačiau užburtame veidrodyje":
Penkerius metus Sibire Kęstutis dirbo įvairiausius darbus, linksminosi su vietinėmis gražuolėmis ir net išsibūrė sau žmoną! "Ten moterys nuoširdesnės, nuo jų sklinda tokia neapsakoma motiniška globa ir šiluma, kad tiesiog sunku atsispirti. Tada ne vien statybose dirbom, bet ir pabaliavodavom bei su vietinėmis mergaitėmis pabendraudavom. Na, buvom jauni, nevedę... Kartais juokauju, kad nuvažiavęs j Sibirą, turėčiau kiekvienam vaikui nuvežti po saldainiuką, nes bet kuris gali būti mano. Dirbdamas atšiauriame krašte sutikau ir savo moterį. Vieną Kalėdų naktį su draugais būrėmės - visi norėjo sužinoti, kaip atrodys jų būsimosios. Yra toks burtas su veidrodžiais. Reikia paimti du, vieną pastatyti prie sienos, o kitą pamažu kelti nuo žemės pirmojo link. Šone turi degti dvi žvakės. Kai antrasis veidrodis pasuktas reikiamu kampu, pirmajame pamatome ilgą veidrodinį koridorių, kuriuo turi ateiti išrinktoji. Aš žiūrėjau žiūrėjau ir matau - ateina mergina trumpais plaukučiais, smulkutė, graži. Labai išsigandau, o tą išburtą mergaitę prisiminiau tik tada, kai išvydau realybėje." "Atvedė į darbą tokią gražią sibiriete Nataliją, kuri turėjo būti mano mokinė. Ją ir mačiau tame veidrodyje - panaši kaip du vandens lašai. Pradėjau mokyti. Mokiau, mokiau, kol susituokėme. Dažnai pykdavomės ir vėl taikydavomės. Prieš pat vestuves taip pat susiriejom -visas kaimas žinojo. Taikytis nenorėjau, kol jos sūnus iš pirmosios santuokos mane pavadino "tėčiu". Tada taip širdį suspaudė, kad nutariau'kelti vestuves. Po jų kartu su Natalija grįžau į Lietuvą, čia gimė ir dukra. Tuo burtai mano gyvenime nesibaigė, o tik prasidėjo, nes Natalija pati buvo būrėja. Jos mama pranašaudavo ateitį kortomis, ir dukra, matyt, tą talentą jau turėjo genuose. Iš pradžių į žmonos pomėgį žiūrėjau kreivokai, nors naudos buvo nemažai - į parduotuvę galėjo eiti visai be pinigų. (Užburdavo pardavėjas ir vogdavo prekes?) Visada žinojau, kad parneš daug ir deficitinių prekių, net pinigų. Juk tik nuėjusią ją užpuldavo geros ateities ir meilės ištroškusios pardavėjos, kurios už pabūrimą ir sumokėdavo, ir maisto duodavo."
"Tu turi paranormalių savybių", arba būsimo "šamano" darbų pradžia
Kęstutis į žmonos veiklą pradėjo rimtai žiūrėti tik tada, kai pats susidomėjo magiškais dalykais. O tas susidomėjimas atėjo visai netikėtai.
"Grįžęs iš Sibiro susirgau inkstų tuberkulioze. Gydytojai pasakė, kad gyvensiu tik trejus metus. Kaip skęstantis griebiausi šiaudo - supratau, kad tradicinė medicina niekuo nebepadės, ir puoliau pas ekstrasensus. Valgiau visokiausias žoleles, dariau masažus, valymus... viską, ką siūlė. Aplankiau net Kijevo netradicinio gydymo centrą, ten ir pastebėjo, kad pats turiu bioenergetinių sugebėjimų. Pamenu, privedė prie tokio aparato, kuriame tikrinamos žmogaus bioenergetinės srovės bei paranormalūs sugebėjimai. Liepė ant jo uždėti rankas, ir rodyklė iškart šoktelėjo iki aukščiausios padalos. Maniau, tai tik triukas, ir tą gali kiekvienas, bet kiti parapsichologai pademonstravo, kad jiems rodyklė vos siekia vidurį - ir tai jau buvo ženklas, jog gali gydyti!"
Bildukas - gelbėtojas:
Patikėjęs Kijeve dirbusių specialistų žodžiais, Kęstutis kibo į netradicinės medicinos mokslus. "Net 8 metus įvairiuose Sąjungos miestuose mokiausi pas žymius parapsichologus, o žmona Natalija manęs laukė Lietuvoje. Kai grįžau, su Natalija atidarėm būrimo saloną ir parapsichologijos-diagnostikos centrą. Pradėjus dirbti, dvasios, bildukai ir kitokie nepaaiškinami dalykai tapo gyvenimo kasdienybe. Pirmiausiai mūsų namuose apsigyveno bildukas. Tikriausiai jis atsirado po kontakto su dvasiomis. Gal kokį ritualą namie ne taip atlikau, ir jis pasiliko. Buvo piktoko būdo - pradėjo dingti daiktai, jis slėpdavo įrankius, varstė duris. O kai išvažiavau į komandiruotę ir palikau žmoną vieną su vaikais, bildukas visus labai išgąsdino. Baisiai trankė duris, girgždino vyrius, šlepsėjo basomis kojomis ir garsiai kosėjo. Žmona vos nepražilo. Kitą naktį ji į namus pasikvietė senelį, kad būtų drąsiau. Ryte tas žmogelis skubiai išmovė, pareiškęs, kad daugiau čia niekad nenakvos. Ir tik vėliau prie degtinės butelaičio senelis papasakojo, kad tąnakt lovoje kažkas jį griebė už gerklės ir visą naktį purtė... Turėjau ieškot kompromisų. Pradėjau bilduką maitinti - palikdavau jam pieno ir duonos. Ir ką manot - visi pokštai baigėsi. Kartą jis net išgelbėjo mano dukrą! Mat ji palietė sugedusį jungtuką, ir nutrenkė elektros srovė. Išgirdęs klyksmą radau mergaitę nublokštą į kitą kambario pusę. Vėliau ji paaiškino: "Elektra trenkė, o paskui atsirado keistas dėdė ir paėmęs metė mane į kampą". Maniau, kad tai tik vaiko fantazijos, bet pradėjęs logiškai mąstyti, supratau, kad elektra žmogaus nublokšti negali, jei pradeda krėsti, traukia į save.
Darbo diena-meilės kerų nuėmimas ir velnio išvarymas:
Dirbdamas parapsichologijos centre Kęstutis stengiasi padėti žmonėms, turintiems keistų problemų. "Per pilnatį ateina labai daug žmonių ir pasakoja tokias istorijas, kad net man ausys linksta. Viena moteris skundėsi santykiaujanti su dvasiomis, kitai vaidendavosi, kad ją kaimynai nori nunuodyti ir leidžia į kambarį per rozetę dujas. Tenka ir blogą energiją ar velnią išvyti, meilės susirgimus gydyti. Prisimenu, kartą vaikinukas pasiskundė, kad su kitomis moterimis jis visiškas impotentas, o štai su viena - sekso gigantas. Tos moters visiškai nemylėjo, tačiau ji buvo vienintelė, traukusi kūniškai ir kėlusi aistrą. Ištyręs vaikiną supratau, kad gudri mergina panaudojo magišką ritualą jam prisivilioti. 0 tai padaryti paprasta, tereikia į arbatą įlašinti kelis lašiukus menstruacijų kraujo (štai dar viena pateisinama priežastis, dėl ko alus yra geriau...) ir pasakyti tam tikrą užkalbėjimą. (Užkalbėjimo, dėl visiems vyrams suprantamų priežasčių, neparašėm...) Tada užkeikimą "nuėmiau", ir jis galėjo pasimylėti su mylima mergina. Labai dažnai ateina ir moterys, norinčios sužadinti vyrų meilę ar sukelti geismą. (Joms papasakoji apie menstruacijas ir pasakai užkeikimų?) Tokiais dalykais neužsiimu, nes meilė turi ateiti pati, o priviliota baigiasi blogai. Savo moters nei magija, nei kokiais burtais niekada neviliojau."
Paranormalios skyrybos:
Gal ir be reikalo Kęstutis jokių meilės burtų nenaudojo savo žmonai vilioti, nes kartu gyvenusi ir paranormaliais darbais užsiiminėjusi pora nusprendė išsiskirti. Bet ir jų skyrybos buvo paranormalios (verčiant j žmonių kalbą -paprastiems mirtingiesiems nesuprantamos). "Oficialiai mes neišsiskyrę. Paprasčiausiai susipykom, nes šeimoje atsirado finansinių problemų, o vien meile sotus nebūsi. Išvažiavau į Klaipėdą ir čia atidariau netradicinės medicinos centrą. Su Natalija nusprendėm pagyventi atskirai ir taip išbandyti savo jausmus. Dažnai susieinam ir pabendraujam "kaip vyras su žmona". Bet esam sutarę, kad galim turėti kitų partnerių. Vadovaujamės tokia laisve ir kiekvienas gyvenam atskirai, su kitom antrom pusėm. (Ar pavyko santykius sutvirtinti?) Taip, šiuo metu jaučiamės išsilakstę ir matomės dažniau, Natalija žada atvykti pas mane į Klaipėdą. Nors mūsų gyvenime figūruoja kiti vyrai ir moterys, tarp manęs ir Natalijos egzistuoja nepaaiškinama trauka. Kęstutis prasitaria, kad šiuo metu gyvena vienas, nes neoficiali jo antroji pusė pradėjo nebetikėti gyvenimo džiaugsmu ir daug skųstis, todėl teko išsiskirti. "Man nepatinka nelaimingi žmonės, aš pats visą laiką optimistiškai nusiteikęs". Taip pat optimistiškai nusiteikęs jis laukia atvyksiančios tikrosios žmonos, kuri Kęstučio parapsichologijos centre atidarys būrimų kampelį. "Ji pati geriausia būrėja, kokią esu sutikęs, o jų mačiau tikrai daug", -pagiria žmoną Kęstutis.
Įkalbėtos ašaros arba beveik hipnozės auka:
Prasidėjus pokalbiui apie hipnozę, suabejoju Kęstučio žodžiais, kad norint užhipnotizuoti žmogų, tereikia ramiai pakalbėti. O juk visi žino, kad rimtai hipnozei būtinas laikrodukas ant grandinėlės arba besisukantis juodai baltai juostuotas ratas! Šyptelėjęs Kęstutis pasižiūri į mane ir įdėmiai gręždamas akimis pradeda lėtai kalbėti, kad aš pavargau, noriu miego, kad akių vokai sunkūs... Skeptišką šypsenėlę mano veide nejučia iškreipė baimė - akys tikrai merkiasi (ojojoi, užhipnotizuos, visas paslaptis sužinos....). Kai sulig žodžiais: "Tavo akyse kaupiasi ašaros", apsiverkiau, radau jėgų garsiai sušukti "stop!". Įbaugintai ir visokiais burtais patikėjusiai žurnalistei parapsichologas dar spėjo sukišti nykščius į ausis ir staigiai kilstelėti nuo žemės. Visi stuburo slanksteliai skaudžiai trakštelėjo. Pirma atėjusi mintis - nužudė, kad nieko neparašyčiau. Antra - visas kūnas pasidarė lengvas. Kęstutis paaiškino, kad tai masažiukas, po kurio visos organizmo druskytės išsivaikšto. Palengvėjusių kūnu ir pasunkėjusia galva (nervino mintys apie vaiduoklius ir tų prakeikimų) grįžau iš "para" į realų pasaulį.
Po kelių dienų iš Kęstučio Dubicko gavau žinutę:
"Į Klaipėdą atvyko Natalija - geriausia būrėja iš Panevėžio. Maloniai kviečiame apsilankyti."
"Lotoso žiede" sutikta nedidelė moteriškė skvarbiomis akimis ir buvo Natalija, o keisčiausia tai, kad su Kęstučiu ji elgėsi taip švelniai, jog net pradėjau abejoti, ar šie žmonės galėjo kada nors būti išsiskyrę. Paklausta, kaip apibūdintų savo keistus šeimyninius santykius, Natalija nustebo: "Kas čia keisto? Abu visada turėjom savo reikalų, bet tuo pačiu buvom šeima. (Tai gal vėl planuojate gyventi kartu?) Čia labai asmeniškas klausimas. Dabar gyvenam, taip, kaip norim. Abudu su Kęstučiu esam stiprios ir užsispyrusios asmenybės, todėl kartais mums reikia pailsėti. Laikas, praleistas atskirai, ir atstumas priverčia į antrąją pusę žiūrėti švelniau ir labiau pasiilgti. Gal išsiskyrimas ir buvo savotiškas jausmų patikrinimas? (O kodėl išsiskyrėt?) Manau, tai daugiau mano nesupratingumas. Šeimoje gyvenant - gal dėl finansinių problemų - atsirado toks moteriškas nuovargis, būtent jis užgožė visus gerus dalykus, ir reikėjo laiko problemoms išspręsti.
Kiekvienai porai, abejojančiai savo jausmais, rekomenduočiau pabūti atskirai, tada sužinosite, ar jūsų meilė gili, ar paviršutiniška. Mano jausmas Kęstučiui visada buvo stiprus, tik materialiniai dalykai viską užgožė, dabar yra kitaip..." Pažiūrėjus į Nataliją su Kęstučiu tikrai galima pagalvoti, jog viskas kitaip. Mažybiniais maloniniais vardais vienas kitą vadinanti ir besiglėbesčiuojanti pora puikiai sutaria ir kartu dirba parapsichologijos centre. Kortas metanti ir ateitį pranašaujanti Natalija savaitę paburtininkavo Klaipėdoje, paskui vėl išvyko į Panevėžį, tačiau greitai pažadėjo grįžti pas vyrą ilgesniam laikui...
Apie mus...


